Truputėlis šilumos

Kartais žmonės sugeba nustebinti. Kai visišai to nesitiki, arba tikiesi tikrai ne tiek daug. Supranti, kad žmonės su kuriais bendrauji belenkiek laiko ir manai, kad jau viską apie juos žinai, jie ima ir pateikia tau kažką, ko visai nesitikėjai. Supranti, kad tave supa daug gabių žmonių, kurie kažkodėl tuos gabumus būna įsimetę į užrakintą stalčių, ir jį atveria tik kartą metuose, o gal net ir rečiau (galbūt būna kažkur nukišę raktą nuo jo, bet paskui pamato, kad jis visus metus gulėjo savo vietoje...). Pasirodo, kad žmonės, kuriuos manei pažįsti, moka siųti, piešti, lipdyti, kalti dėžes... Kalėdos stebuklų metas! Banalu, bet tiesa. Labai miela, kai žinai, jog žmogus gamindamas tau dovaną, galvojo apie tave, norėjo nustebinti ir tikėjosi tavo padėkos ir šypsenos. Ne visada svarbu pats rezultatas, svarbiausia geros mintys ir norai. O kai mintys geros tai rezultatų blogų ir būti negali.

Iš manęs daugelis tikėjosi dekupažo, bet jo negavo. Truputėlį per daug jau jo aplinkui. Nesakau, kad kažkas turėtų imti dabar ir nedekupažinti, nes matai, man nepatinka. Tiesiog nemėgstu daryti to, ką daro dauguma :P Išpindėjus merga :) Taigi grįžtam prie dovanų. Šiemet dovanojau veltą pirties kepurę. Pirmasis mano kepurinis blynas. Ir aišku su klaidom. Bet kaip sakant, iš klaidų mokomasi. Jau seniai esu prisipirkus pilną skrynią vilnos, taigi susiradau raktą nuo jos ir kibau į darbą. Žinoma vėlimas irgi dabar ar prieš metus buvo "ant bangos", bet iš manęs jo nelabai kas galėjo tikėtis. Manau tame ir slypi visas įdomumas ;)