Mažom pėdutėm per didelį gyvenimą

Subtilūs akcentėliai

Visokios netikėtos dovanėlės ar dovanėlės 'pridėčkai' ('pridėčkai' - visokie mažyčiai mieli daikčiukai, kuriuos randi ar gauni netikėtai prie vadinamosios pagrindinės dovanos; smagūs reikaliukai) visada praskaidrina nuotaiką. Keletas minučių, truputėlis minčių apie kitą žmogų...gal net jo drabužius :)) ir tas mielas nesitikėjimo stebuklas, šypsena. Kosmetinukė siųta iš filco. jis geras tuo, kad greituoju būdu galima sukurti, kažką jaukaus kitam ar sau. Pabandžiau pirmą kartą, bet jau žinau, kad ne paskutinį ;)

Vistik dar dekupažo

Štai pora dovanėlių, vistik dekupažintų. Veidrodėlio ir laikrodžio idėja gvildenta jau buvo seniai, tačiau gyvenimo šviesą išvydo tik prieš kalėdas, tada nukeliavo po eglute, o dabar jau gal ir ant sienos... net nežinau. Laikrodėlis be skaičių... jau sakiau kažkada, kad laimingi laiko neskaičiuoja. Juk smagiau skaičiuoti smilgas, drugelius, žiedlapius...Mano laikrodėlis irgi be skaičių, bet jis man tiesiog gražus, jis ne laikui, jis tik tam kad būtų...

Penaliuką dariau dėl to, kad tai ne eilinė dėžutė ar rėmelis. Sunku, kažką padaryti žmogui, kuris pats sugeba viską, bet pirkti nieko nesinorėjo. Norėjosi padovanot kažką iš savęs.

Nefotogeniškoji kepurikė

Na ką, įvertinus visas savo klaidas veliant pirmąją kepuraitę, ėmiausi velt aliukui seniai pažadėtąją... Gavosi kokybiškesnė, be kantukų ir netgi nepersišviečianti (!) kepuraitė. Velta buvo slaptai, o fotografuota paskubom (nes jau girdėjau aliuko žingsnius už dūrų) ... ir ką gi jūs manot...kepuraitė gera, bet baisiai jau nefotogeniška. Jau aliukas spėjo ir išbandyt ir sakė, kad "gera". Tikiuosi, kad pasirinko ne tiesiog teisingą atsakymą ('teisingas atsakymas' - atsakymas, kurio tikisi visokios žmonos), bet teisybės atsakymą ('teisybės atsakymas' - atsakymas, kuris parodo tikrąją situaciją). Gero vėjo mano kapitoniuk!!! ;*

Paskutinės minutės pasiųlymas

Na kadangi esu mot. g. atstovė, tai paskutinę minutę susisgribau, kad neturiu kuo pasipuošti per kalėdas. Rūbus, kaip bebūtų keista, turiu, bet pamaniau, kad reik kažkokio kalėdinio akcentėlio. Atsidariau savo dėželę, į kurią vis nešu visokiausius "gal kada prireiks" karoliukus. Na tai vėriau, dėliojau, keitinėjau ir taip gimė kalėdiniai cukrinukai.
Jaukių visiem Kalėdų!

Truputėlis šilumos

Kartais žmonės sugeba nustebinti. Kai visišai to nesitiki, arba tikiesi tikrai ne tiek daug. Supranti, kad žmonės su kuriais bendrauji belenkiek laiko ir manai, kad jau viską apie juos žinai, jie ima ir pateikia tau kažką, ko visai nesitikėjai. Supranti, kad tave supa daug gabių žmonių, kurie kažkodėl tuos gabumus būna įsimetę į užrakintą stalčių, ir jį atveria tik kartą metuose, o gal net ir rečiau (galbūt būna kažkur nukišę raktą nuo jo, bet paskui pamato, kad jis visus metus gulėjo savo vietoje...). Pasirodo, kad žmonės, kuriuos manei pažįsti, moka siųti, piešti, lipdyti, kalti dėžes... Kalėdos stebuklų metas! Banalu, bet tiesa. Labai miela, kai žinai, jog žmogus gamindamas tau dovaną, galvojo apie tave, norėjo nustebinti ir tikėjosi tavo padėkos ir šypsenos. Ne visada svarbu pats rezultatas, svarbiausia geros mintys ir norai. O kai mintys geros tai rezultatų blogų ir būti negali.

Iš manęs daugelis tikėjosi dekupažo, bet jo negavo. Truputėlį per daug jau jo aplinkui. Nesakau, kad kažkas turėtų imti dabar ir nedekupažinti, nes matai, man nepatinka. Tiesiog nemėgstu daryti to, ką daro dauguma :P Išpindėjus merga :) Taigi grįžtam prie dovanų. Šiemet dovanojau veltą pirties kepurę. Pirmasis mano kepurinis blynas. Ir aišku su klaidom. Bet kaip sakant, iš klaidų mokomasi. Jau seniai esu prisipirkus pilną skrynią vilnos, taigi susiradau raktą nuo jos ir kibau į darbą. Žinoma vėlimas irgi dabar ar prieš metus buvo "ant bangos", bet iš manęs jo nelabai kas galėjo tikėtis. Manau tame ir slypi visas įdomumas ;)

Ambros žieminis biscorniu'kas

Na štai pagaliau galiu pasirodyt, kai ką iš savo slaptų kertelių. Šį kartą tai ne dekupažas. Šįsyk tai mažas siuvinėtas daiktelis labai jau slaptai kvepiantis ambra. Šis daiktelis vadinamas biscornu (pranc. beformis) - oficiali jo paskirtis - adatinė. Tačiau maniškiai dažniausiai būna skirti pasikabinti ant rankenėlės, raktelio, pintinės, mašinos veidrodėlio, eglutės šakelės ir kitų gerų vietų...Juose gyvena šis tas paslaptingo, šilto ir jaukaus. ;)

Veiksmas vyksta

Dėl savaime suprantamų priežasčių naujausių darbelių įkelti negaliu. O tos savaime suprantamos priežastys - tiesog daugelis dabar gaminamų daiktelių yra kam nors skirti, prie kurių gavėjai negalės kišti nagučių (o taip pat ir akyčių) iki kūčių ;) Nors abejoju, kad čia kas nors juos pamatytų, bet vistiek, maža ką.
Apskritai pamasčiau, kam žmonės rašo įvairiausius blogus?.. Pvz. aš rašau tiesiog tam, kad pasakyčiau savo mintis ponui Kažkam. Ponas Kažkas yra toks fainas reikalas, jam visada viskas gerai, viskas tinka...labai jau jis naivus, bet tinkantis išklausymui.. Dar rašau galbūt vaikam (savo būsimiem) ir taip pat naiviai tikiu, kad gal jiem bus įdomu, ką aš darydavau, o anūkam išvis turėtų būti faina... Na man būtų įdomu paskaitinėt savo senelių blogus, kurių nėra...