Moteris apelsinine liemene

Iškeliauju vakar i kiemą, o prieš akis ta pati moteris, dėvinti apelsininę liemenę (na ta kur lapus grėbė). Pamaniau sau "viskas turbūt žino, kad aš ją stebiu ir slapta fotografuoju". Na kai būna tas jausmas pvz. susapnuoji kokį žmogų, arba šiaip stebi, tai atrodo, kad kita dieną jis viską žino, o tu nežinai kad jis žino, kad tu viską apie jį žinai... Bet ne, manau ji nieko nežino, nes per daug užimta lapų reikalais. Juk ruduo, reik atsidžiaugt, nors ir kokie šlapi tie lapai bebūtų. Taigi, išeinu, stovi ji su savo liemene ir diiidele ta tokia 'gariūnine taše' (tokia languota, kur nei iš medžiagos, nei iš poli-etileto pasiūta). O į 'tašę' prisikrovus LAPŲ!!! Tokia romantiška ji man tą kimirką pasirodė, tokia artima sielai. (Kažkada norėjau į mašiną prisipilt lapų palei kojas, kad galėčiau rudeniškiau važinėt...bet pamaniau prilis, sušlaps lapai, tai dar paslysiu.) Vat galvoju, žmogus ne šiukšles renka, o lapus... Įsitaisiau mašinon ir stebiu, kas gi čia bus. Tai toji nusinešė draugus lapus  prie medžio ir išpylė, ir taip iš savo mažųjų krūvelių pasistatė lapų pilį...Paskui turėjau išvažiuot ir nebemačiau, kas dėjosi toliau. Bet mintyse mačiau ją sėdinčią savo pily supamoj kėdėj ir svajojančią, kaip žiemą pasistatys pilį iš snaigių...