Moteris apelsinine liemene

Iškeliauju vakar i kiemą, o prieš akis ta pati moteris, dėvinti apelsininę liemenę (na ta kur lapus grėbė). Pamaniau sau "viskas turbūt žino, kad aš ją stebiu ir slapta fotografuoju". Na kai būna tas jausmas pvz. susapnuoji kokį žmogų, arba šiaip stebi, tai atrodo, kad kita dieną jis viską žino, o tu nežinai kad jis žino, kad tu viską apie jį žinai... Bet ne, manau ji nieko nežino, nes per daug užimta lapų reikalais. Juk ruduo, reik atsidžiaugt, nors ir kokie šlapi tie lapai bebūtų. Taigi, išeinu, stovi ji su savo liemene ir diiidele ta tokia 'gariūnine taše' (tokia languota, kur nei iš medžiagos, nei iš poli-etileto pasiūta). O į 'tašę' prisikrovus LAPŲ!!! Tokia romantiška ji man tą kimirką pasirodė, tokia artima sielai. (Kažkada norėjau į mašiną prisipilt lapų palei kojas, kad galėčiau rudeniškiau važinėt...bet pamaniau prilis, sušlaps lapai, tai dar paslysiu.) Vat galvoju, žmogus ne šiukšles renka, o lapus... Įsitaisiau mašinon ir stebiu, kas gi čia bus. Tai toji nusinešė draugus lapus  prie medžio ir išpylė, ir taip iš savo mažųjų krūvelių pasistatė lapų pilį...Paskui turėjau išvažiuot ir nebemačiau, kas dėjosi toliau. Bet mintyse mačiau ją sėdinčią savo pily supamoj kėdėj ir svajojančią, kaip žiemą pasistatys pilį iš snaigių...

Namai benamiams

Vazoniuką pasigaminau savo teptukam, pieštukam, replytėm, žirklutėm ir kitiem pagalbininkam. Tai labiau buvo naujo dvikomponenčio sendinimo (Crackle Sottile) eksperimentų laukas. Kolkas eksperimentas nepavyko. Suskeldėjimai neatsirado. Peršasi išvada, kad padariau kažką netaip. Bet mano benamiam teptukam, pieštukam, replytėm, žirklutėm ir kitiem pagalbininkam sakė tiks ir toks būstas :) 

Ilgam pasisėdėjimui

"Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas
Dar klevas atkosti ugnim
Ir žodis burnoj išsilaikęs
Dar minta mėnulio ugnim"

(Andrius Kaniava - 'Dar ne laikas žiemot')

Lapų spardymo sezonas!!!

Dėmesio! Dėmesio!  Skelbiame lapų spardymo sezoną atidarytu! Buvo labai įdomu kodėl gi lapai nuolatos yra sušluojami į krūvas. Ogi dėl labai paprasto reikalo - kad būtų galima juos išspardyti ;) O jei rimtai, tai lapai daug gražiau atrodo 'nesutvarkyti' , nesudėlioti į krūveles, o tiesiog nukritę kaip jiem patogiau.  Ir nesuprantu, kam juos reik šluot... Juk smagu kai jie važiuojant vejasi mašinytę, kai gali šlepsėt per juos, kai gali paimt juos į saują ir mesti į dangų taip, kad jie vėl galėtų kristi...

Šia proga šiandien pasibaigiau vazoniuką "šaltalankiuką" ;) 

Taip jau nutiko, kad vos tik paskelbiau lapų spardymo sezoną, užtikau lapus į krūvas sušluojančią kiemo tvarkytoją, atliekant savo juodus darbelius! Negalėjau to nenufotografuot. Štai ji - nelabai dorai besielgianti moteris. Beje, kitą dieną ji jau darbavosi prie kito medžio. Važiavau pro šalį...ėgi žiūriu - sėdi sau ant lapų krūvos ir pietauja. Pietūs: 'čipsai' ir sidrelis (juodųjų serbentų). Gaila fotoaparato neturėjau... Papietavo ir nuėjo kitos aukos ieškot...Reikės pamėgint ant lapų krūvos pasėdėt. Gal tai visai mielas užsiėmimas :)

Šalčio ir Arbatėlių antplūdis

Kadangi artėja šaltieji orai, tai reik visus aprūpinti šiltučiais pasisėdėjimais prie arbatos puodelio... Na bent jau dėželėm, kur arbatytę būtų galma susištabeliuot. Neperšalkit :)