Pastaruoju metu apie nieką kitą negalvoju, tik apie maistą. Taigi vakar nuvykom į Kauno bazių turgelį papildyti maisto atsargų. O kaip gi Kauno bazės be spurgyčių pirkimo. Ten yra toks aparatas kuris pats gamina ir iškepa nuostabias spurgytes! Tiksliau buvo... :( Dingo be žinios, o toj vietoj dabar atsirado moteriškė pardavinėjanti kiaušinius. Hmm o kaip sunku kai susiprogramuoji, kad tuoj valgysi spurgytes... Taigi galvoje ėmė suktis mintys apie tai kaip čia jų gauti. Prieš akis iškilo mamytės spurgytės, kurias mum kepdavo per užgavėnes. Dažnai jų kepti negalima, nes jos ypatingos! Kaip žinia jokių ypatingų dalykų negalima daryti per dažnai. Taigi čiupau telefoną ir skambinau pirmai pagalbai - mamytei. "Tai labai paprasta - receptas kaip varškėčiam tik miltų mažiau ir įdėk "užgesintos" sodos". Na tikrai paprasta, bet iš viso to gaunasi nepaprastos spurgytės.Taigi maždaug toks receptas (aš tai iš akies dėjau):
- 400gr. varškės (turgelyje pirkau sveriamos);
- 2 kiaušiniai;
- Cukraus gal kokie 5 šaukštai (aš tai ragavau tešlą kol jausis saldumas);
- nugesintos sodos (su citrinos rūgštimi) šaukštelis;
- Miltai - turbūt sudėjau apie 1,5 stiklinės (išmaišius tešlą ji turi gautis tokia, kad liptų prie visur kur netingi).
Spurgytes gaminau šlapiom rankom ir mečiau į įkaitintą aliejų. Kepiau paprastame puodelyje kol gerai pagels. Vartyti spurgyčių galima sakyt nereikia, nes jos labai savarankiškos ir vistiek apsiverčia taip kaip jos nori. Paskutinis momentėlis - cukraus pudra ir nesuvaldomas ryjimas ;)
