Kagi kagi atšilo oras - pradingo noras sėdinėt namuose ir kažką rakdarbiaut. Na bet paskutinį mano rankdarbį įtakojo tam tikros aplinkybės. Pirma - taip jau nutiko, kad ši savaitgalį mudu su Aliuku tapom tėvais...krikšto. O krikšto tėvai turi pasirūpinti krikšto rūbeliu, žvake ir pan. Antra - parduotuvėse, įvertinus medžiagas ir darbą, tokių drabužėlių kainos yra ganėtinai nemažos. Trečia - nesu aš kokia nevykus, kad nesugebėčiau pasiųt savo krikšto vaikiukui rūbelio :) Na ir ketvirta - mūsų namuose atsirado padargas, reikalingas tokiam žygdarbiui...t.y. siuvimo mašina. Kadangi niekad nesu sėdėjus, (na tik tada, kai buvau ketvirtokė ir prie mamytės šlaunies tupėjau, kai ji sesei palutes siuvo) o juo labiau siuvus siuvimo mašina, tai reikėjo nemažai laiko ir kantrybės susitart su jąja. Tarėmės abu su Aliuku. Pirmiausia tai spėliojom į kurias skylutes ir kokia eilės tvarka verti siūlą, paskui kovojom su visokiom raizgalynėm ir siūlo trūkinėjimais... Na bet nebūtume mes "aliukai", (aliukai - mudviejų šeimos nikas naudojamas draugų tarpe. red. past.) jei nenugalėtume gyvenimo iššūkių. Dabar iškilo prieš akis
šis vaizdelis :)
Taigi grįžkime prie siuvimo ir krikšto rūbelio. Panaršiau internete ieškodama idėjų, nupirkau lino, mezginukų ir kibau į darbą. Gavosi visai nieko toks rezultatas ir labai gaila, kad nufotkijau tik nelygintą skraistelę. O buvo dar ten ir sijonaitis žvakei, maišelis viskam saugoti ir dar mini maišeliukas dovanytei.
Kai reikia mokytis visuomet atsiranda daaaug "svarbesnės" veiklos. Pvz. juk reik pabaigti senybėse pradėtas kapitoniuko tapkutes. Vistik plaukiojimo sezonas jau pradėtas, o pasisėdėjimų jachtutėje tapkutės dar nebuvo baigtos... Na bet šiandien išaušo ir jų diena ;)
Kagi kagi atšilo oras - pradingo noras sėdinėt namuose ir kažką rakdarbiaut. Na bet paskutinį mano rankdarbį įtakojo tam tikros aplinkybės. Pirma - taip jau nutiko, kad ši savaitgalį mudu su Aliuku tapom tėvais...krikšto. O krikšto tėvai turi pasirūpinti krikšto rūbeliu, žvake ir pan. Antra - parduotuvėse, įvertinus medžiagas ir darbą, tokių drabužėlių kainos yra ganėtinai nemažos. Trečia - nesu aš kokia nevykus, kad nesugebėčiau pasiųt savo krikšto vaikiukui rūbelio :) Na ir ketvirta - mūsų namuose atsirado padargas, reikalingas tokiam žygdarbiui...t.y. siuvimo mašina. Kadangi niekad nesu sėdėjus, (na tik tada, kai buvau ketvirtokė ir prie mamytės šlaunies tupėjau, kai ji sesei palutes siuvo) o juo labiau siuvus siuvimo mašina, tai reikėjo nemažai laiko ir kantrybės susitart su jąja. Tarėmės abu su Aliuku. Pirmiausia tai spėliojom į kurias skylutes ir kokia eilės tvarka verti siūlą, paskui kovojom su visokiom raizgalynėm ir siūlo trūkinėjimais... Na bet nebūtume mes "aliukai", (aliukai - mudviejų šeimos nikas naudojamas draugų tarpe. red. past.) jei nenugalėtume gyvenimo iššūkių. Dabar iškilo prieš akis šis vaizdelis :)
Taigi grįžkime prie siuvimo ir krikšto rūbelio. Panaršiau internete ieškodama idėjų, nupirkau lino, mezginukų ir kibau į darbą. Gavosi visai nieko toks rezultatas ir labai gaila, kad nufotkijau tik nelygintą skraistelę. O buvo dar ten ir sijonaitis žvakei, maišelis viskam saugoti ir dar mini maišeliukas dovanytei.
