Mokslo žiurkės

Naujausias produktas - dovana mokslo liaudžiai gimtadienio proga. Skirta naudoti mokantis, kad ginkdie nenušaltų pėdutės, kadangi, kaip žinia, visa šiluma tuo metu būna susikoncentravusi galvoje ;)

Prisnigo? Laikas sniego gniūžtėm

Šios "sniego gniūžtės" tinkamos pasimėtyti nebent vonioje. Vienos kaip ir praitą kartą - kokosinės, kitos - levandinės. Šį kartą spalvą išgaudinėjau naudojant kisieliaus miltelius , bet turbūt tie milteliai tarpusavy kažkuom tai skiriasi, nes violetinės bombytes taip ir nesulipo, sutrupėjo ir virto vonios miltukais. Tik viena spėjo papozuot, bet ir ji atsidūrė stikliniame indelyje ;) Na subyrėjo tai subyrėjo, bet užtad kaip kvepia...

Gera pradžia - pusė darbo!

Kad neatrodytų jog nieko neveikiu, tai pasirodau nebaigtą savo dabartinį rankdarbį ;) Pirmoji pirštinaitė gimė per du vakarus, antroji - jau antra savaitę gimdoma. Niekad nemėgau pasikartojančių rankdarbių, tai va taip paskui ir gaunasi, kad kokia kojinė, tapkytė ar pirštinė neturi sau poros... bet aš ją padarysiu!!! Gal netgi numegziu ir pirštukam "uždengimus" :P Ale be jų ir vairuot geriau, ir lapus rinkt paprasta, ir pinigus turgely lengviau skaičiuot, ir šiaip galima prigalvot visokiausių pliusų, kad tik mažiau megzt reiktų ;)

Dovanos nuo dantukų fėjos

Taip kartais norisi mažiesiem, šauniesiem pacientam ką nors padovanot. Ypač tada, kai kantriai sėdi ir leidžia iš dantukų išimti kirmėlę su visom jos kojom ir daiktais. Paskui dar leidžia ir uždaryti tą kirmino sandėlį, kad jis daugiau ten neprisikrautu savo apipuvusių batų... O labiausiai man patinka kai mažasis pacientas dar sugeba ir nusišypsot nors sėdi išsižiojęs ir kantriai laukia, kol tu išplausi iš dantukų visą šeimą kirminų... o kiek laimės būna kai dar parodai išimtą kirmino kibirą, ar batelį ant kulniuko. Beje nuo tų batelių ant kulniuko labiausiai ir skauda dantukus :

Taigi apie ką mes čia... ai norisi ka nors padovanot mažiesiem kantruoliam...Kaip tais pirkti nieko nenorėjau, juo labiau saldainių...nes gi nuo jų ir atsiranda kirmėlės.. Tai sugalvojau kad reik pagaminti ką nors, juk turiu daugybę žaliavų. Ir štai as gavosi... Jie kažokiu būdu atbaido kirminus, tik dar nesugalvojau kokiu :P fantazija neišneša :))) (Bus daugiau)

Mėlyna-balta-mėlyna...

Na va šilti orai ir darbai padaro savo...žmogus (bent jau aš) tampi neproduktyvus. Sėdėjau sėdėjau, kol galiausiai supratau, kad darbe mano tušinukai ir lapukai neturi sau vietos. Taip ir gimė šis naujas produktas. Gimė paskubom, be didesnių pastangų ir meninių pamastymų. Bet užtad dera prie mėlynos paciento kėdės ir baltos mano :)

Gero vėjo tapkutės

Kai reikia mokytis visuomet atsiranda daaaug "svarbesnės" veiklos. Pvz. juk reik pabaigti senybėse pradėtas kapitoniuko tapkutes. Vistik plaukiojimo sezonas jau pradėtas, o pasisėdėjimų jachtutėje tapkutės dar nebuvo baigtos... Na bet šiandien išaušo ir jų diena ;)
Buriuotojų kalboje išbadytas ženkliukas reiškia "Aš nevaldomas, palaikykite su manimi ryšį" (Toks buvo Aliuko užsakymas) ;)

Mažąjam princui

Kagi kagi atšilo oras - pradingo noras sėdinėt namuose ir kažką rakdarbiaut. Na bet paskutinį mano rankdarbį įtakojo tam tikros aplinkybės. Pirma - taip jau nutiko, kad ši savaitgalį mudu su Aliuku tapom tėvais...krikšto. O krikšto tėvai turi pasirūpinti krikšto rūbeliu, žvake ir pan. Antra - parduotuvėse, įvertinus medžiagas ir darbą, tokių drabužėlių kainos yra ganėtinai nemažos. Trečia - nesu aš kokia nevykus, kad nesugebėčiau pasiųt savo krikšto vaikiukui rūbelio :) Na ir ketvirta - mūsų namuose atsirado padargas, reikalingas tokiam žygdarbiui...t.y. siuvimo mašina. Kadangi niekad nesu sėdėjus, (na tik tada, kai buvau ketvirtokė ir prie mamytės šlaunies tupėjau, kai ji sesei palutes siuvo) o juo labiau siuvus siuvimo mašina, tai reikėjo nemažai laiko ir kantrybės susitart su jąja. Tarėmės abu su Aliuku. Pirmiausia tai spėliojom į kurias skylutes ir kokia eilės tvarka verti siūlą, paskui kovojom su visokiom raizgalynėm ir siūlo trūkinėjimais... Na bet nebūtume mes "aliukai", (aliukai - mudviejų šeimos nikas naudojamas draugų tarpe. red. past.) jei nenugalėtume gyvenimo iššūkių. Dabar iškilo prieš akis šis vaizdelis :)
Taigi grįžkime prie siuvimo ir krikšto rūbelio. Panaršiau internete ieškodama idėjų, nupirkau lino, mezginukų ir kibau į darbą. Gavosi visai nieko toks rezultatas ir labai gaila, kad nufotkijau tik nelygintą skraistelę. O buvo dar ten ir sijonaitis žvakei, maišelis viskam saugoti ir dar mini maišeliukas dovanytei.

Rožiniai auskariukai

Dar pora auskrėlių iš serijos - "auskarai per 30 minučių". Na šių gamyba užtruko truputuką ilgėliau nes buvo sendinti. Pamėginau įtrinti porporina, bet matyt įtrūkimai buvo mažesni nei porporinos dalelės, tad nelabai ryškiai matosi mano 'paauksinimai'. Na ir apsižioplinus priklijavau gėlytes viena kryptimi ir sugebėjau tai pamatyt jau nulakavus. Ai sunešiosiu ir tokius :)

Auskarai per 30 minučių

Pasigaminau sau naujus auskarėlius. Labai jau paprasta gamyba: nusiperki medinius pagrindukus, nudažai, prilipini kokį tais smulkų motyvą, nulakuoji, pasidarbuoji su replėm ir štai nauji auskarai per maksimum 30 minučių. Lengvi, gaivūs, pavasariški. :)

Prisikėlimas

Išmėginau šį tą naujo (bent jau man). O buvo taip...Niekaip neradau velykinės žolytės (bent jau didžiuosiuose PC) tad interneto platybėse radau išeitį - pipirnę! Tikrai geras, gražus ir greitai augantis reikalas :)
Pasėjau šį gėrį į kiaušinių lukštus. Prieš tai juosiuos šiek tiek pagražinau. Nepasižymiu sodinino sugebėjimais (iki šiol auginau tik kaktusus ir šiaip svogūnines gėlytes, katros greitai pražydi), ale ta pipirnė baisiai nelepi tai ir pas mane sudygo.
Na man rezultatas patinka ;)

Pakalnutė

Vis bandau likviduoti savo 'prisiapsiveltus' bet nepadabintus muiliukus. Na tai va padabinau dar vieną - pakalnutę. Labai jau ant gėlyčių patraukė ;) turbūt daugelį patraukia kai lauke puikus oras ir ima žydėti viskas kas tik netingi: pakelės, pievos, žmonės, gėlės, muiliukai... ;)

Myli - nemyli - myli!

Šiandien subadžiau dar vieną muiliuką. Jis toks truputėlį stebuklingas, nes visada išburia meilę... o kadangi pavasaris meilės ir susižavėjimų metas, tai įtariu, kad jis atiteks kokiai nors šauniai panikei, o ji galės burtis kiek širdis geidžia. Mylėti ir būti mylima ;)

Vištukas

Kadangi artėja velykos, užplūdo mane noras kažką nuveikti tuo klausimu. Tai ant smūgio sukurpiau tokį vištuką iš filco. Jis skirtas ant velykinio arba nevelykinio kiaušinio užmauti. Vis skaniau tokį valgyt :P Gal net ir lėčiau atšaltų. Nežinau - dar neišbandžiau.

Namai namučiai

Dar vienas susivėlęs muiliukas. Galima pasikabint, muiluotis, žiūrėti, nežiūrėti, turėti.
Turėsim ir mudu su Aliuku kada savo namuką, tą tokį rudą su baltu stogu, tik mūsų bus pilkas su baltom langinėm, terasyte, gėlėm ant palangių. Šalia augs prieskonių darželis, o vakarais leidžiantis saulei rėkaus įvairūs paukštukai... ;)
Šiam gimtadieniui kolkas velti namai namučiai :)

Rožės II

"- Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko.
- Mano rožė man tokia brangi todėl...- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...
- Aš atsakingas už savo rožę...- pakartojo mažasis princas, stengdamasis geriau įsiminti."

Rožės I

"Ir štai vieną rytmetį, kaip tik saulei tekant, ji pasirodė.
Ir, taip tiksliai viską susitvarkiusi, tarė žiovaudama:
- Ak, ką tik pabudau... Prašau atleisti... Aš dar visa susitaršiusi...
Mažasis princas neiškentė neparodęs, kad ja gėrisi:
- Kokia jūs graži!- Gal ir taip,- švelniai atsiliepė gėlė.- Ir gimiau sykiu su saule...
Mažasis princas nutuokė, kad gėlė nelabai kukli, bet ji buvo tokia jaudinanti!
- Rodos, jau laikas pusryčiauti,- pridūrė ji netrukus,- gal malonėsite pagalvoti ir apie mane...

Ir mažasis princas, visai sumišęs, atsinešė laistytuvą tyro vandens ir pagirdė gėlę."

Kai neturiu ką pasakyt, tai moka padaryt protingesni už mane. ;)

Truputėlis žiedų

Vakar 'prisiapsivėliau' muiliukų (Tindi rindi), o šiandien sakau reik pabadyt... Tai pavyko tik vieną subadyt ir nulūžo adata (ant paskutinio dūrio). Ir tikrai žinau, kad vakare vėl knietės badyt, tenka dabar kerėblintis iš namų adatos pirkt. Ale sakau reik dar ant smūgio šita parodyt. Tai va ir rodau... Sukomponavau muiliukus su tokia tais programėle, tai neina didesnio vaizdo pamatyt. Bet paskui su Aliuko pagalba bandysiu iššiaiškint ir pateikt didesnį paveiksliuką ;)

Pavasariniai pumpurėliai

Matyt dėl to, kad jau labai laukiu saulės, žalumos ir žydinčių svogūninių gėlyčių, nutariau pagražint jau seniai apvelta muiliuką pumpuriukais.
Atrodo galėčiau badyt ir badyt tokius muiliukus... kol saulytė pagaliau išlys ir mano pumpuriukai išsiskleis ;)
Čia vienas muiliukas iš vienos ir iš kitos pusių.

Vonios bombos

Štai dar viena naujovė, kurią išmokau per šias dienas (labai jau produktyvus savaitgalis pasitaikė). Vonios bombos! Na tos, kur įmetus į vonią šnypščia ir skleidžia malonų aromatą. Pasirodo jų gamyba paprastesnė už paprastą.

Aš naudojau (7 bombikėms):

0,5 puodelio sodos;

0,75 puodelio krakmolo;

0,75 puodelio citrinos rūgšties;

3 šaukštus alyvuogių aliejaus;

0,5 arbatinio šaukštelio kokosinio aliejuko.

Taigi viską sumaišiau iki tolygios masės. Ta masė gaunasi tokia biri, bet paėmus į rankas ir spaudžiant ji tarpusavyje ima lipti. Taigi taip paspaudžiant prigrūdau tos masės į formeles. (Naudojau kalėdinius permatomus plastmasinius žaisliukus, skirtus dekupažui. Jie labai patogūs, nes išsiardo į dvi dalis. Dar galima panaudoti perpjautą teniso kamuoliuką, vaikiškas smėlio formeles ir visa kitą, ką tik fantazija pasiųlo). Atidalinau iš karto, nes kitaip būčiau pritrūkus formelių. taigi taip prigaminau baltųjų bombikių. Į likusią masę įbėriau truputėlį cinamono (dėl spalvytės). Cinamono kvapo nesijaučia, nes viską pramuša tas kokosinis aliejukas. Na ir štai rusvieji kamuolaičiai.

Beja labai smagus gamybos procesas. Šiaip norint išgauti kokią spalvytę galima saikingai įlašinti maistinių dažų, kiti beria žele ar kisieliaus miltelių (tų iš pakelių). O kvapas, tai jau visokių aliejukų, eterinių aliejų nuopelnas. Smagaus paburbuliavimo ;)

Muilai muileliai

Na štai užvaldė gi mane tie muileliai, o ir žaliavos prisipirkau be proto, tai sakau reik sunaudot ir dar paraganaut prie puodų. Šį kartą gaminau tokius giminingus muiliukus - broliuką ir sesytę.

Žaliasis muilas. Apatinis sluoksnis - Apta muilas lydytas žaliojoje arbatoje. Gavosi ruda spalvytė, dar įbėriau šiobrelių, o kvapui suteikti įlašinau truputuką arbatmedžių aliejaus. Viršutinis sluoksnis - vandeny išlydytas skaidrus žalias palmolive muiliukas, dar keli lašiukai arbatmedžių aliejaus, džiovintų čiobrelių žiupsnelis. Supyliau abu sluoksnius ir ant viršaus pridėliojau iš likusio žalio muilo pripjaustytų kubelių.

Rožinis muilkiukas. Apatinis sluoksnis toks pats kaip ir žaliojo muilo. Viršutinis - vandeny išlydytas raudonas palmolive muiliukas. Į šį sluoksnį pyliau migdolų kvapo kūno prausimosi aliejuko. Supylus pirmą sluoksnį, patarkavau rožinio palmolive muiliuko drožlių ir supyliau viršutinį - rožinį sluoksnį.

Na štai. Dabar tikslas - įsigyti muilo bazės, su kuria yra daug lengviau dirbti ir galima išgauti skaidrių muiliukų su visokiais pagražinimais viduje. ;)

Apsišluok ir apsiplauki

Kadangi artėja švaros mėnuo, kada visi ima tvarkytis, valytis, praustis ir visaip kitaip švarintis, tai nuspręndžiau išbantyti naujus rankdarbiavimo klodus - muiliukų gamyba. Labai patiko! Nesu labai preciziškas žmogus, tai man patinka tokie darbai kur gali taškytis į valias ir vistiek gaunasi šis tas padoraus. Pasirodo muilus galima gaminti nuo visiško nulio, tai yra naudoti šarmą, aliejus ir kitokias medžiagas, taip pat galima daryt iš muilo bazės, ale toji nėr labai pigi. Tai nusprendžiau pradžiai pasidarbuot su parduotuviniais muilais.

Taigi pirmieji mano muileliai - muilininkių tarpe vadinami - anticeliulitiniai, t.y. su kavos tirščiais.

Mėginau daryt dvisluoksnį. Taigi viršutinis sluoksnis: naudojau Apta muiliuką. Jį lydžiau ant ugnies kavoje (santykis 1:1), sumečiau visus likusius kavos tirščius, dar primaišiau vanilinio ir rudojo cukraus (sako nuo cukraus labiau putoja). Į formelę pripjausčiau aptos muiliuko kubelių ir ant viršaus supyliau išlydytą masę (na man gavosi nepilnai išsilydžius, mažoka kantrybės matyt). Antrasis sluoksnis: Apta lydytas kakavoje, taip pat įberiau cukraus ir cinamono. Išlydytą masę supyliau ant tos "kavinės" masės. Kai viskas pravėso įkišau porai valandų į šaldymo kamerą. Tada muilas lengvai išsiemė, supjausčiau ir sudėjau džiūti.

Antrasis muilas. Gamybos principas toks pats, tik Apta lydžiau vandeny (galima naudot pieną, arbatą, kavą , kakavą...). Įdėjau šaukštą medaus, o dėl spalvos dėjau labai nedaug cinamono. Į formelę pribėriau džiovintų levandų bei pritarkavau paprasto palmolive mėlyno muilo, o ant viršaus supyliau išlydytą muilo masę. Dar primečiau to mėlyno muilo kubelių. Dėjau į kamerą, išėmiau, pjausčiau, džiovinu.. ;)

Laukiam švaros mėnesio. ;)

Močiutės kalendorius

Dar iš vaikystės atsimenu ir myliu tuos plėšomus kalendorius. Vartydavau juos pas močiutę. Jis visad kabodavo virtuvėje virš senoviškos viryklės...na tokios kaitinamos malkomis, su žiedais viršuje, katruos gali paderint pagal puodo dydį. Kada nors norėsiu tokios krosnikės :) Tai va kabėdavo sau kalendorius parištas tai kokia juostelę, tai virvele, tai bintu. Savotiška romantika... Nupirko man Aliukas Šv. Valentino dienos proga tokį kalendorių, o aš tam kalendoriui padabinau spec. lentukę. Pasikabinau ją virtuvėje, virš viryklės...

Mėliai

Kadangi drabužių parduotuvėse įvairiausi išpardavimai ir netgi yra galimybė rasti savo dydį(matyt neišpirko, nes sunkmetis), tai neatsilaikiau ir prisipirkau megztukų. O kai jau namuos naujas megztukas, tai reik jam ir draugų - auskariukų. Kol kas tik vieni...rytojui reik, tai "ant smūgio" susimečiau. Greitu metu bus daugiau.

Kad skaniau gyventi būtų

Labai jau seniai nudekupažinta prieskonių lentynėlė. Bet vis nerasdavau progos įtrint įtrūkimus, tai per tą laiką ji taip smulkiai pritrūkinėjo, kad net nebesimato :) Pirkta Aleksoto sendaikčių rojuje. Buvo mėlyna su raudonais (aliejiniais) burokėliais, serbentais...Oj per gražiai kiba tą senąjį variantą apibūdinau :P Na...dabar ji tokia ;)

Kapitono mėtų arbatėlei

Ir vėl dėžutė, ir vėl arbatėlei. Na bet jei jau po 5 litukus pardavinėja, tai ir prisipirkau beproto. Arbatinė bus pritaikyta laively. Gurkšnosim su kapitoniuku mariose mėtų arbatą pavasario, vasaros, rudens (t.y. plaukiojimo sezono) vakarais.

Mėlynėlė

Nežinau kodėl šita dėžikė praslydo nepatekus čia. Pasidabinau ją savo siuvinėjimo reikaliukams susidėti. Nesu labai jau patenkinta rezultatu. Visų pirma mėlyna spalvytė nesigavo tokia, kokia turėtų būti (bet čia pataisomas dalykas), o antra tai ryžinis popierius, išdžiuvęs liko toks labai jau nematomas ir kuklus. Ale iš klaidų mokomasi.